Kaip geriau apskaičiuoti VEMP sprendimus.

Šis skyrelis bus naudingiausias tiems, kurie jau išmoko  VEMP abėcėlę ir nori įsigilinti į modeliavimo subtilybes bei geriau apskaičiuoti savo sprendimus.

VEMP veiklos indeksas

VEMP veiklos indeksas (VVI) yra sąlyginis žaidimo vertinimo matas. Savo esme jis atitinka jūsų valdomos bendrovės akcijų kainą rinkoje. Jį sudaro šeši veiksniai, svarbūs vertinant bendrovės veiklą. Bendrovių veiklos pradžioje visų bendrovių VVI yra 100. Kai, laikui bėgant, bendrovės pradeda gaminti daugiau, palyginus su pradiniu laikotarpiu, jos VVI didėja. Jeigu bendrovės veikla smunka, jos VVI nukris žemiau 100. Toliau pateikiame VVI sudarančių veiksnių aprašymą. VVI didžiausią įtaką turi bendrovių nepaskirstytasis pelnas. Išskyrus pelną ir darbo našumą, visi kiti veiksniai yra santykiniai ir tik nurodo skirtumus tarp bendrovių.

Nepaskirstytasis pelnas

Nepaskirstytasis pelnas arba visas iki šiol gautas grynasis pelnas lemia 50% bendrovės VVI.

Paklausos potencialas

Paklausos potencialas yra pagrįstas visų bendrovės rinkodaros bei tyrimų ir diegimo išlaidų dalimi šakoje nuo modeliavimo pradžios. Paklausos potencialas remiasi prielaida, kad rinkodara sukuria bendrovės prekinio ženklo vertę, o tyrimai ir diegimas – gaminio vertę. Tai sudaro 10% bendrovės VVI.

Pasiūlos potencialas

Pasiūlos potencialas yra pagrįstas bendrovės dalimi atsižvelgiant  į bendrąjį gamybos pajėgumą. Pasiūlos potencialas remiasi prielaida, kad gamybos įranga pati savaime yra vertinga nepriklausomai nuo to, ar ji pelningai naudojama. Tai sudaro 10% bendrovės VVI.

Darbo našumas

Darbo našumas parodo bendrovės veiklos spartą. Našumas sudaro 10% bendrovės VVI. Jis mažėja, kai pajėgumų naudojimas peržengia 75%-85% ribas.

Rinkos dalis

Rinkos dalies veiksnys sudaro 10% VVI. Jis pagrįstas bendrovės dalimi šakos pardavimuose per ataskaitinį laikotarpį.

Augimas

Augimo veiksnys apskaičiuojamas, palyginant bendrovės pardavimų augimo lygį nuo praėjusio laikotarpio su šakos pardavimų augimo lygiu per tą patį laikotarpį. Jeigu bendrovės pardavimų skaičius auga greičiau negu šakos, šis veiksnys didėja. Jeigu bendrovės pardavimai atsilieka nuo šakos pardavimų, šis veiksnys mažėja. Tai sudaro 10% VVI.

Vieneto kaštai

Echorašiklių gamybos vieneto kaštai priklauso nuo pradinio įmonės dydžio ir jos pajėgumų naudojimo. Įmonė pasiekia mažiausius vieneto kaštus, kai pajėgumai yra naudojami 80%. Ši lentelė parodo echorašiklių įmonių vieneto kaštų apskaičiavimą.

Atsargos ir parduotų prekių kaštai

Echorašiklių atsargų ir parduotų prekių kaštų (PPK) vertei nustatyti VEMP naudojami vidutiniai kaštai. PPK apskaičiuoti programa naudoja žemiau pateiktas formules. Šiems skaičiavimams imkite dabartinio laikotarpio (N laikotarpis) ir praėjusio laikotarpio (N-1 laikotarpis) bendrovės ataskaitų duomenis.

Parduotų prekių kaštai = parduodamo vieneto vertė (N laikot.) x parduotų vienetų skč. (N laikot.).

Parduodamo vieneto vertė (N laikot.) = bendroji atsargų vertė (N laikot.) / parduodamų vienetų skč.

(N laikot.).

Bendroji atsargų vertė (N laikot.) = gamybos kaštai (N laikot.) + atsargų vertė (Buh. balansas, N-1 laikot.).

Gamybos kaštai (N laikot.)  =  pagamintų vienetų skč. (N laikot.)  x  vieneto gamybos kaštų (N laikot.).

Atsargų vertė (N laikot. pabaiga)* =  atsargų skč. (N laikot. pabaiga) x  vieneto vertės (N laikot.).

Atsargų skč. (N laikot. pabaiga) =  turimų vienetų skč. (N laikot.) -  parduotų vienetų skč. (N laikot.).

*Šis skaičius bus parodytas N+1 laikotarpio buhalteriniame balanse.

Maksimalus galimas parduodamų vienetų skč. (N laikot.) =  pagamintų vienetų skč. (N laikot.) + atsargų skč. (N-1 laikot.).

Pajėgumas, nusidėvėjimas ir investicijos

Norint gaminti vienu echorašikliu daugiau, papildomai reikia investuoti 40 dol., o nusidėvėjimo lygis per vieną laikotarpį sudaro 5%. Šie duomenys gali būti naudojami dabartiniam ir būsimam įmonės pajėgumui apskaičiuoti ir padėti nuspręsti, kiek lėšų skirti kapitalo investicijoms.

Norint nustatyti echorašiklių įmonės dydį pagal pagaminamų vienetų skaičių, reikia jos piniginę vertę padalyti iš 40 dol. Ir atvirkščiai, įmonės vertė gali būti nustatyta dauginant jos pajėgumą iš 40 dol.

Echorašiklių įmonės nusidėvi, t.y. jų dydis ir vertė sumažėja 5% kiekvieną ketvirtį.

Nusidėvėjimas = 0,05 x įmonės vertė (doleriais).

Jei kapitalo investicijos bus didesnės už nusidėvėjimą, tai įmonės pajėgumas padidės vienu vienetu už kiekvienus papildomus 40 dolerių.

Pajėgumo pokytis (vienetais) = (kapitalo investicijos – nusidėvėjimas (amortizacija)) / 40 dol.

Skolos ir kreditai

VEMP modeliavime paskolos yra išduodamas arba grąžinamos automatiškai, priklausomai nuo to, kiek bendrovė turi laisvų pinigų.

Tai reiškia, kad bendrovės, kai joms reikia pinigų, juos automatiškai gauna tol, kol bendra pasiskolintų pinigų suma neviršija paskolos ribos (pasiskolintų pinigų suma nurodyta bendrovės ataskaitos buhalterinio balanso skiltyje).

Kai bendrovė turi atliekamų pinigų, paskola automatiškai grąžinama.

Bendrovė turi turėti pakankamai pinigų, kad padengtų savo sprendimų išlaidas, todėl suma, kurios reikia esamam įsiskolinimui sumažinti arba padidinti, apskaičiuojama laikotarpio pradžioje, kai bendrovei reikia priimti sprendimus. Įvedus bendrovės sprendimus, jų išlaidos sudedamos ir palyginamos su bendrovės turimų grynųjų pinigų suma. Jeigu sprendimams priimti pinigų pakanka, visi atlikę grynieji pinigai yra sunaudojami esamiems įsiskolinimams apmokėti. Jeigu sprendimams priimti pinigų neužtenka, bendrovei teikiama papildoma paskola tol, kol pasiekiama maksimali paskolos riba.

Skaičiavimui:

Gamybos kaštai  = pagamintų vienetų skč.  x  vieneto gamybos kaštų

Grynosios investicijos  = kapitalo investicijos  -  amortizaciją (nusidėvėjimą)

Bendrosios sprendimų išlaidos = grynosios investicijos + gamybos kaštus +rinkodaros išlaidas+T&D išlaidas

Papildoma paskola (jeigu bendrosios sprendimų išlaidos didesnės už turimus pinigus) =

iš bendrųjų sprendimų išlaidų  -  grynuosius  pinigus (žr. bendrovės ataskaitos buhalt. balansą)

Grąžinama paskola (jeigu bendrosios sprendimų išlaidos mažesnės už turimus pinigus) =

iš bendrųjų sprendimų išlaidų  -  grynuosius pinigus (žr. bendrovės ataskaitos buhalt. balansą)

Už paskolas bendrovė moka palūkanas, kurios lygios pradinei palūkanų normai, pridėjus vieną procentą.

Jeigu bendrovė neturi neapmokėtų paskolų, jai mokamos palūkanos, kurios lygios pradinei palūkanų normai, atėmus du procentus.