Ekonomikos, finansinio raštingumo ir verslumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ vasario 22-23 dienomis surengė didžiausią kasmetinę bendruomenės konferenciją mokytojams „EFEKT 2024“. Joje ekonomistai, verslininkai, mokomųjų mokinių bendrovių įkūrėjai, informacinių technologijų ir kitų sričių specialistai dalinosi naujausiomis įžvalgomis apie įtraukiančius šiuolaikinius būdus mokyti, ekonomikos tendencijas, ateities profesijų ir rinkos perspektyvas. Dalinamės aktualiausiomis konferencijos pranešėjų įžvalgomis.

 

Ateities kompetencijos ir profesijos: ko reikės dezinformacijos ir klimato kaitos kankinamame pasaulyje?

 

Konferenciją atidarė „Lietuvos Junior Achievement“ veiklos vystymo vadovė Akvilė Alauskaitė, kalbėjusi apie ateities kompetencijas, kurių tikrai prireiks šiandieniniams moksleiviams.

 

„Tikiu, kad viena aktualiausių ateities kompetencijų bus teisingos informacijos paieška. Iš tiesų jau dabar įvairūs socialiniai tinklai generuoja tiek daug informacijos, tampa sudėtinga atsirinkti, kas tikra. Taigi, turime mokyti moksleivius mąstyti kritiškai, tačiau kartu – ir kūrybiškai. Pasaulio ekonomikos forumas taip pat išskyrė tokias ateities kompetencijas kaip finansinis raštingumas, kūrybinis mąstymas, smalsumas, atsparumas, lankstumas,“ – vardijo Akvilė Alauskaitė.

 

Ateities kompetencijų temą taip pat palietė ir Europos Komisijos biuro Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. Jis akcentavo, jog vis aktualesni taps bendrieji įgūdžiai (lankstumas, komunikacija, komandinis darbas), nes joks dirbtinis intelektas negalės jų pakeisti. Taip pat pranešėjas demonstravo didžiausias globalias grėsmes, kurias teks spręsti per artimiausius metus ir po 10-ies metų.

 

„Artimiausiu metu didžiausios grėsmės – dezinformacija, ekstremalūs orų pokyčiai bei visuomenės socialinė fragmentacija. Tačiau po 10-ies metų visos trys pagrindinės grėsmės bus susijusios su aplinkos būkle. Tai: ekstremalūs orų reiškiniai, kritinis planetos ekosistemų pokytis, bioįvairovės praradimas. Šiandieniniams moksleiviams gali tekti sukurti būdus, kaip būtent šias grėsmes įveikti,“ – sakė M. Vaščega.

 

Apie mūsų elgesį su pinigais – bijome rizikuoti ir išlįsti iš patogios „gerai kaip yra“ būsenos

 

Tarp konferencijos pranešėjų buvo ir „Lietuvos Junior Achievement“ alumnas Vilius Oškeliūnas, kurį dar mokykloje ekonomika ir investicijos sudomino, įtraukė ir nulėmė tolimesnės profesijos pasirinkimą. Šiandien jis yra sertifikuotas finansų analitikas ir bendrašeimio biuro „Gerovės valdymas“ partneris. Šiuo metu ši įmonė rūpinasi maždaug puse milijardo eurų vertės savo klientų turtu.
V. Oškeliūnas kalbėjo apie finansinę elgseną ir kokią įtaką jai turi mūsų emocijos, išankstiniai nusistatymai. Pranešėjas paprašė mokytojų auditorijos pasirinkti, ar jie rizikuotų išlošti 100 eurų (nieko neprarasdami) ar 200 eurų, jei vis tik būtų rizika pralošti.

 

„Žmonės, susidūrę su netikėta nauda yra labiau linkę rizikuoti, nei susidūrę su netikėtų nuostoliu,“ – auditorijos pasirinkimą patvirtinantį faktą akcentavo V. Oškeliūnas.

 

Jis sakė, kad koją priimant finansinius sprendimus mums neretai pakiša konservatyvumas („aš žinau geriausiai, taip jau seniai darau ir darysiu“), patvirtinimo ieškojimas („štai ir jis taip pat galvoja“), nuostolių vengimas arba kaip tik – per didelis pasitikėjimas savimi, „status quo“ („bus gerai, kaip yra“), prisirišimas (pavyzdžiui, prie tam tikro nekilnojamojo turto), kontrolės iliuzija (pavyzdžiui, kai atrodo, kad valdai savo verslą ir niekas negali nustumti jo į bankrotą).

Emocinių klaidų darant finansinius sprendimus gali padėti išvengti įvairių scenarijų vertinimas. Jei nerimaujate, kad ateina krizė, gresia infliacija ir akcijų vertės kritimas, visuomet galite paanalizuoti istorinius pavyzdžius, kaip į krizes rinka reagavo anksčiau.

 

Kurių sričių verslai ištempė Lietuvą iš energetikos kainų krizės ir infliacijos nuostolių?

 

Išklausius pranešimo, apie mūsų finansinį elgesį, mokytojams paskutines ekonomines prognozes pateikė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Jis pabrėžė, jog šiuo metu Euro zona patiria stagnaciją, tačiau praėjusių metų ekonomikos duobes mūsų šalis ištvėrė palyginti be didelių nuostolių.

 

„Viena krizė – energetikos kainų – jau praėjo. Kol kas Europos pašonėje vis dar vyksta du karai. To pasekmės: kroviniai gabenami karo zonas aplenkiančiais maršrutais, juos atsivežti tampa brangiau. Jaučiama rinkų fragmentacija – daugiau produktų stengiamasi pasigaminti vidaus rinkose, savo šalyje, kaupti atsargų. Šiuo metu visi, žinoma, laukia palūkanų mažinimo, bet to dar reikės palūkėti bent kelis mėnesius. SEB bankas prognozuoja, kad šių metų pabaigoje bazinė palūkanų norma euro zonoje bus 3 procentai,“ – sakė Tadas Povilauskas.

 

Praėjusiais metais Lietuvos ekonomika smuko pirmą kartą nuo 2009 metų. Infliacija pernai sparčiai mažėjo, bet kainų šuolis per praėjusius trejus metus buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Tačiau, pasak T. Povilausko, Lietuvos ekonomikos nuostoliai dėl energetikos krizės ir infliacijos šuolio nepaliko labai gilių žaizdų. Mūsų šalies ekonomiką aukštyn timptelėjo stipriai augusios investicijos atsinaujinančios energetikos sektoriuje. Pavyzdžiui, vien pernai finansinių paslaugų eksportas išaugo daugiau negu dvigubai.

Po praėjusių kelerių metų vidutinio darbo užmokesčio augimo dviženkliu tempu, prognozuojamas 8,5 % algų padidėjimas. Jeigu pasiteisins lūkesčiai, kad vidutinė metinė infliacija šiemet bus iki 2 proc., gyventojų perkamoji galia turėtų didėti.

 

Kaunas alksta elektronikos inžinierių

 

Kadangi konferencija vyko Kaune, šio miesto plėtrą ir galimybes, siūlomas moksleiviams pristatė „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas.

 

Pastaraisiais metais Kaune savo gamyklas ar verslo centrus įkūrė net kelios automobilių pramonės, elektrotechnikos gamybos įmonės. Tai lėmė, jog per penkerius metus vidutinis Kauno mieste uždirbamas atlyginimas pakilo iki 1267 eurų į rankas.

„Žinoma, Kaune yra įsikūrę net trys dideli universitetai – todėl įmonės iš karto randa būsimų darbuotojų. Tačiau Kauno išskirtinumas – net 58 % studentų studijuoja STEM srities specialybes. Prognozuočiau, jog Kauno mieste pagrindinės ateities profesijos bus automobilių pramonės, aero inžinerijos, biotechnologijų srityse. Tikrai reikės elektrotechnikos inžinierių. Todėl jei moksleiviai bent kiek linksta į matematiką, fiziką, informacines technologijas – rekomenduočiau nepraleisti ir neatsisakyti šių pamokų. Kaune taip pat yra daug užsienio studentų, jei neturėsime savo inžinierių – tas darbo vietas užims jie,“ – sakė A. Veršinskas.

 

Išbandyti verslą ir naująsias technologijas: nuo „ūkio“ administravimo trečioje klasėje iki virtualių laboratorijų

 

Daugiausia mokomųjų moksleivių bendrovių „accelerator_x“ programoje įkuria vyresniųjų klasių mokiniai. Tačiau pranešėja Austėja Landsbergienė, edukologė ir darželių „Vaikystės sodas“ bei „Karalienės Mortos mokykla“ įkūrėja nuotaikingai dalinosi istorijomis apie tai, kaip kiekvieni mokyklos trečiokai vieneriems metams virsta verslininkais-ūkininkais. Tokią tradiciją jie pradėjo praktiškai taikydami „Lietuvos Junior Achievement“ programos „Mano bendruomenė“ medžiagą.

Mokykloje yra įkurtas daržas, vaikai svarsto, ką reikėtų sėti, už kiek bus galima parduoti produkciją. Iš vietos ūkininko pasiskolinę kelias vištas jas lesina valgyklos maisto likučiais ir vėliau parduoda vištų padėtus kiaušinius.

„Rudenį surengėme gėrybių mugę tiesiog prie įvažiavimo, toje vietoje, kur tėveliai trumpam sustoja, atveždami vaikus į mokyklą. Daržo koordinatorė bėgo, beldė į automobilio stiklą ir siūlė daržovių, mūsų vištų padėtų kiaušinių – taip vaikai išmoksta, kaip vykdomi pardavimai: jei tik stovėsi visas gražus su savo cukinijomis – nieko ir neparduosi!“ – sakė A. Landsbergienė.

 

Įspūdinga, jog trečiokai, suskaičiavę gautą pelną (ir, žinoma, sumokėję mokesčius!) nusprendė jį išleisti ne pramogoms ar saldumynams, o įsigyti šiltnamį – nes jame galima išauginti dar daugiau daržovių ir gėlių.

 

Apie smalsumo žadinimą, naujų dalykų išbandymą kalbėjo ir dar viena šios konferencijos pranešėja, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos docentė bei mokslų daktarė Eglė Radvilė.

 

Šiuo metu jau yra įkurta gausybė įrankių, galinčių tiek vaikus, tiek pačius mokytojus išmokyti dar vieno skaitmeninio raštingumo įgūdžio. Pavyzdžiui, galima atlikti eksperimentą virtualioje laboratorijoje – ir net jei mokykla turi visas sąlygas chemijos kabinete atlikti realius eksperimentus – galima išbandyti virtualią erdvę tiesiog tam, kad išmoktume tokiais įrankiais naudotis, sužadintume savo smalsumą, pažaistume su technologijomis.

 

„Visi baiminasi, kad dirbtinis intelektas atims žmonių darbus – iš tiesų jis atims darbus tik iš tų žmonių, kurie nenori nieko naujo mokytis,“ – sakė doc. dr. Eglė Radvilė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į kartu su naujausiomis technologijomis ateinančią naują grėsmę – duomenų saugumą. Reikia nuolat būti atidiems, kokius duomenis suvedame į įvairias platformas bei svetaines, verčiau naudoti slapyvardžius, nei realius vardus ir pavardes.

 

Konferenciją „EFEKT“ organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ organizuoja kasmet. Šiemet joje dalyvavo apie 300 mokytojų iš daugiau nei 30-ies Lietuvos regionų.